Foto: Lina Gudaitė Berckaitienė
Kodėl verta keliauti su vaiku?
Artėja intensyvus atostogų periodas. Tikriausiai nemažai tėvelių planuoja
atostogas. Svarsto, ar verta keliauti su atžalomis. Jei jau apsisprendėte keliauti
su mažaisiais, tai turbūt kyla nemažai klausimų ar abejonių, kaip mažasis
keliaunininkas jausis kelionėje. “Mažasis keliautojas” norėdamas padrąsinti
keliaujančius tėvus, uždavė keletą klausimų tema “Kodėl verta keliauti su
vaiku?” šeimos psichologei Linai Gudaitei (http://www.seimospsichologas.org).
- "Mažasis keliautojas" absoliučiai įsitikinęs, kad kelionės tiek savame
krašte, tiek į tolimesnius kraštus mažo žmogučio gyvenime yra
labai vertingos vystymuisi ir augimui. Ar tiesa?
Taip, tiesa. Keliaujant plečiasi vaiko pasaulėžiūra, didėja vaiko suvokimas,
vaikas labiau pažįsta save ir jį supantį pasaulį. Nauja aplinka, nauji įspūdžiai
ir patirtys stimuliuoja ir skatina vaiko raidą.
- Su kokio amžiaus vaikais tėveliai jau drąsiai gali planuotis keliones į tolimesnius
kraštus?
Griežtos amžiaus ribos negalima nubrėžti. Galima keliauti ir su kūdikiais.
Tik keliaujant į tolimesnius kraštus su mažais vaikais iškyla aklimatizacijos ir
adaptacijos klausimas. Mažieji gali sunkiau adaptuotis naujoje aplinkoje. Manau,
kad keliones į tolimesnius kraštus drąsiai tėveliai gali planuoti su 3 - 4 m.
amžiaus vaikais ir vyresniais.
- Kodėl vieni tėveliai (atrodytų net šiurpindami aplinkinius) su vos
gimusiu kūdikėliu išlekia į šiltuosius kraštus, o kiti pavyzdžiui net su
trimečiu pypliu vengia keliauti, galvodami, kad kelionės vargina vaikus ir
keliauja vieni? Gal tiek vieni ir kiti "perlenkia lazdą"?
Daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio, nuostatų į keliones su vaikais,
apskritai į vaiką, jo vystymąsi ir auklėjimą. Vieni tėvai augina savo vaiką,
kaip šiltnaminį augalą bijodami ir saugodami jį nuo visų galimų pavojų,
infekcijų, skersvejų, beveik apribodami jį nuo išorinio pasaulio ir kitų žmonių,
o mintis apie kelionę į šiltuosius kraštus su mažu vaiku jiems net į galvą
neateitų. O kiti tėvai, priešingai, nuo pat mažens vaikui stengiasi suteikti
visas galimybes saugiai tyrinėti pasaulį jį drąsindami, palaikydami, visur jį
veždamiesi stengiasi vaiką supažindinti su pasauliu, plėsti jo akiratį, nevengia
kontaktų su svetimais žmonėmis. Kaip minėjau, negalima įvardinti griežtos vaikų
amžiaus ribos, tinkančios keliauti. Tačiau, jeigu kalbame apie šiltuosius
kraštus, tuomet iškyla užkrečiamų ligų pavojus ir skiepų problema. Todėl
rekomenduojama su pačiais mažiausiais į šiltuosius kraštus nekeliauti. Yra
tikimybė, kad jų aklimatizacija gali pasibaigti ligomis. Su pačiais mažaisiais
labai tiktų netolimos kelionės, išvykos, žygiai.
- Kaip vaikas apskritai supranta, suvokia kas yra kelionė? Kaip
paprastai vaikas priima, kai sužino, kad greitai su tėveliais ar kitais
artimaisiais leisis į kelionę? Ką tėveliai turėtų paaiškinti vaikui apie
artėjančią kelionę? Ar gali vaikas turėti kelionės baimę?
Kaip vaikas suvokia kelionę priklauso nuo vaiko amžiaus. Kūdikiai iki 1 metų
amžiaus gali nesuprasti ir neprisiminti, kad keliavo. O maždaug nuo 1 - 1,5 m.
amžiaus vaikai jau kelionę susieja su vietos pakeitimu, nauja aplinka, kitokia
veikla, įspūdžiais ir jie labai apsidžiaugia ir nekantrauja sužinoję, kad greitu
metu leisis į kelionę su savo artimaisiais. Tėveliai pagal vaiko amžių
suprantamai ir paprastai turi paaiškinti apie būsimą kelionę, jos maršrutą,
numatomą būsimą veiklą, aiškiai papasakoti kokių saugumo taisyklių reiks
laikytis kelionėje (pvz. niekur neiti be tėvų leidimo, kad nepasimestų) ir
pan.
Kelionės baimės vaikai neturi. Nebent gali būti baimė skristi lėktuvu,
važiuoti mašina, svetimų žmonių baimė, ypač jeigu vaikas praeityje kelionės metu
patyrė didelį išgąstį, avariją ar svetimas žmogus jį išgąsdino ar kitaip
nuskriaudė.
- Vaikai skirtingi ir kiekvienas individualiai reaguoja į kelionės
sunkumus? Į ką tėveliai turi atkreipti dėmesį tiek besiruošdami kelionei, tiek
jau keliaudami?
Planuodami ir besiruošdami kelionei tėvai turėtų kruopsčiai jai pasiruošti.
Vertėtų gerai apsvarstyti kur jie galėtų nukeliauti su vaiku, kokį viešbutį
pasirinkti, ar ten yra vaikų žaidimų aikštelė, ar vaikai galės patenkinti visus
savo poreikius, ką reikia pasiimti su savimi, kaip pasiekti, kad kelionė su visa
šeima būtų naudinga ir įsimintina. Planuojant kelionę su vaikais, reiktų veiklą
pritaikyti ir prie vaiko, paskirstyti kelionės laiką taip, kad vaikai turėtų
galimybę ir pailsėti ir pramogauti, pažaisti. Svarbiausia, neleiskite vaikams
nuobodžiauti. Naudingas patarimas būtų iš anksto paskirstyti atsakomybes,
pareigas ir vaikams kelionės metu (pvz. žemėlapio laikytojas ir pan.). Kad
vaikai patys gerai pailsėtų ir leistų pailsėti tėveliams, būtina iš anksto
pasirūpinti tuo, ką jie veiks kelyje, nenumatyto laukimo metu, viešbutyje, jeigu
tėveliai panorėtų kur nors nueiti (jeigu vaikai jau vyresni) ir t.t. Parinkite
jiems pramogas pagal amžių – knygų, žurnalų su vaikiškais kryžiažodžiais,
bloknotų ir pieštukų, žaidimų – dėlionių, kelioninių šaškių, šachmatų ar domino.
Galima iš anksto pagalvoti, susirasti įvairiausių žaidimų, kuriuos galėtų žaisti
visa šeima ir kelyje ar jau pasiekus kelionės vietą.
- Ar būtų galima apibūdinti, išskirti mažųjų keliautojų tipus, kokie
elgsenos patarimai tėvams galėtų būti kiekvienam iš jų, kad kelionė teiktų
daugiau džiaugsmo, nei vargo?
Galima išskirti keletą vaikų elgesio modelių keliaujant: smalsusis,
emocionalusis, atsargusis, abejingasis. Šis skirstymas yra sąlyginis ir labai
siejasi su vaiko temperamentu, charakteriu. Kaip visi vaikai yra skirtingi, taip
kiekvienas šiek tiek skirtingai gali elgtis ir kelionės metu. Jeigu tėvai su
vaikais bendraus, stengsis patenkinti vaiko poreikius kelionės metu, tuomet
neturėtų iškilti kažkokių didelių sunkumų. Nebent, jeigu kasdienybėje yra
kažkokių tėvų ir vaikų bendravimo sunkumų, tuomet jie dar labiau gali išryškėti
ir kelionės metu.
- Kaip patys tėveliai turi nusiteikti kelionei su vaiku, juk nuo jų
požiūrio į būsimus sunkumus ir patiriamą džiaugsmą taip pat daug kas priklauso,
tiesa?
Tėveliai turi nusiteikti pozityviai, pasitikėti savimi ir patys jaustis
saugiai. Jie turi tikėti, kad jie susidoros su visais iškilusiais nesklandumais,
gerai pasiruošti kelionei, pasiimti būtinus daiktus sau ir vaikui (pvz. reiktų
nepamiršti vaistinėlės nenumatytiems atvejams). Juk bet kokia kelionė sukelia ir
stresą, todėl kuo tėvai bus ramesni, tuo saugesni ir ramesni jausis ir jų
vaikai, o kelionė teiks daugiau malonumo ir džiaugsmo visai šeimai.
- Ko palinkėtumėte tėvams keliaujanties su vaikais?
Kantrybės, drąsos, neišsigąsti sunkumų, kurie gali
iškilti kelionėje, pasitikėjimo savimi kaip tėvais, kurie kelionėje gebės
pailsėti, t.y. sugebės patenkinti ir savo, ir vaikų poreikius ir visa šeima
kelionėje patirs nepakartojamų įspūdžių, labiau viens kitą pažins ir grįš į
namus visi laimingi, pailsėję, turtingesni patirtimi ir naujais įspūdžiais.
Kelionės su visa šeima – neįkainojama vertybė, kurios tėvai, jau išbandę
keliones su vaikais, jokiais būdais neatsisakytų.
Publikuota mazasiskeliautojas.lt 2012.06.03.
atostogas. Svarsto, ar verta keliauti su atžalomis. Jei jau apsisprendėte keliauti
su mažaisiais, tai turbūt kyla nemažai klausimų ar abejonių, kaip mažasis
keliaunininkas jausis kelionėje. “Mažasis keliautojas” norėdamas padrąsinti
keliaujančius tėvus, uždavė keletą klausimų tema “Kodėl verta keliauti su
vaiku?” šeimos psichologei Linai Gudaitei (http://www.seimospsichologas.org).
- "Mažasis keliautojas" absoliučiai įsitikinęs, kad kelionės tiek savame
krašte, tiek į tolimesnius kraštus mažo žmogučio gyvenime yra
labai vertingos vystymuisi ir augimui. Ar tiesa?
Taip, tiesa. Keliaujant plečiasi vaiko pasaulėžiūra, didėja vaiko suvokimas,
vaikas labiau pažįsta save ir jį supantį pasaulį. Nauja aplinka, nauji įspūdžiai
ir patirtys stimuliuoja ir skatina vaiko raidą.
- Su kokio amžiaus vaikais tėveliai jau drąsiai gali planuotis keliones į tolimesnius
kraštus?
Griežtos amžiaus ribos negalima nubrėžti. Galima keliauti ir su kūdikiais.
Tik keliaujant į tolimesnius kraštus su mažais vaikais iškyla aklimatizacijos ir
adaptacijos klausimas. Mažieji gali sunkiau adaptuotis naujoje aplinkoje. Manau,
kad keliones į tolimesnius kraštus drąsiai tėveliai gali planuoti su 3 - 4 m.
amžiaus vaikais ir vyresniais.
- Kodėl vieni tėveliai (atrodytų net šiurpindami aplinkinius) su vos
gimusiu kūdikėliu išlekia į šiltuosius kraštus, o kiti pavyzdžiui net su
trimečiu pypliu vengia keliauti, galvodami, kad kelionės vargina vaikus ir
keliauja vieni? Gal tiek vieni ir kiti "perlenkia lazdą"?
Daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio, nuostatų į keliones su vaikais,
apskritai į vaiką, jo vystymąsi ir auklėjimą. Vieni tėvai augina savo vaiką,
kaip šiltnaminį augalą bijodami ir saugodami jį nuo visų galimų pavojų,
infekcijų, skersvejų, beveik apribodami jį nuo išorinio pasaulio ir kitų žmonių,
o mintis apie kelionę į šiltuosius kraštus su mažu vaiku jiems net į galvą
neateitų. O kiti tėvai, priešingai, nuo pat mažens vaikui stengiasi suteikti
visas galimybes saugiai tyrinėti pasaulį jį drąsindami, palaikydami, visur jį
veždamiesi stengiasi vaiką supažindinti su pasauliu, plėsti jo akiratį, nevengia
kontaktų su svetimais žmonėmis. Kaip minėjau, negalima įvardinti griežtos vaikų
amžiaus ribos, tinkančios keliauti. Tačiau, jeigu kalbame apie šiltuosius
kraštus, tuomet iškyla užkrečiamų ligų pavojus ir skiepų problema. Todėl
rekomenduojama su pačiais mažiausiais į šiltuosius kraštus nekeliauti. Yra
tikimybė, kad jų aklimatizacija gali pasibaigti ligomis. Su pačiais mažaisiais
labai tiktų netolimos kelionės, išvykos, žygiai.
- Kaip vaikas apskritai supranta, suvokia kas yra kelionė? Kaip
paprastai vaikas priima, kai sužino, kad greitai su tėveliais ar kitais
artimaisiais leisis į kelionę? Ką tėveliai turėtų paaiškinti vaikui apie
artėjančią kelionę? Ar gali vaikas turėti kelionės baimę?
Kaip vaikas suvokia kelionę priklauso nuo vaiko amžiaus. Kūdikiai iki 1 metų
amžiaus gali nesuprasti ir neprisiminti, kad keliavo. O maždaug nuo 1 - 1,5 m.
amžiaus vaikai jau kelionę susieja su vietos pakeitimu, nauja aplinka, kitokia
veikla, įspūdžiais ir jie labai apsidžiaugia ir nekantrauja sužinoję, kad greitu
metu leisis į kelionę su savo artimaisiais. Tėveliai pagal vaiko amžių
suprantamai ir paprastai turi paaiškinti apie būsimą kelionę, jos maršrutą,
numatomą būsimą veiklą, aiškiai papasakoti kokių saugumo taisyklių reiks
laikytis kelionėje (pvz. niekur neiti be tėvų leidimo, kad nepasimestų) ir
pan.
Kelionės baimės vaikai neturi. Nebent gali būti baimė skristi lėktuvu,
važiuoti mašina, svetimų žmonių baimė, ypač jeigu vaikas praeityje kelionės metu
patyrė didelį išgąstį, avariją ar svetimas žmogus jį išgąsdino ar kitaip
nuskriaudė.
- Vaikai skirtingi ir kiekvienas individualiai reaguoja į kelionės
sunkumus? Į ką tėveliai turi atkreipti dėmesį tiek besiruošdami kelionei, tiek
jau keliaudami?
Planuodami ir besiruošdami kelionei tėvai turėtų kruopsčiai jai pasiruošti.
Vertėtų gerai apsvarstyti kur jie galėtų nukeliauti su vaiku, kokį viešbutį
pasirinkti, ar ten yra vaikų žaidimų aikštelė, ar vaikai galės patenkinti visus
savo poreikius, ką reikia pasiimti su savimi, kaip pasiekti, kad kelionė su visa
šeima būtų naudinga ir įsimintina. Planuojant kelionę su vaikais, reiktų veiklą
pritaikyti ir prie vaiko, paskirstyti kelionės laiką taip, kad vaikai turėtų
galimybę ir pailsėti ir pramogauti, pažaisti. Svarbiausia, neleiskite vaikams
nuobodžiauti. Naudingas patarimas būtų iš anksto paskirstyti atsakomybes,
pareigas ir vaikams kelionės metu (pvz. žemėlapio laikytojas ir pan.). Kad
vaikai patys gerai pailsėtų ir leistų pailsėti tėveliams, būtina iš anksto
pasirūpinti tuo, ką jie veiks kelyje, nenumatyto laukimo metu, viešbutyje, jeigu
tėveliai panorėtų kur nors nueiti (jeigu vaikai jau vyresni) ir t.t. Parinkite
jiems pramogas pagal amžių – knygų, žurnalų su vaikiškais kryžiažodžiais,
bloknotų ir pieštukų, žaidimų – dėlionių, kelioninių šaškių, šachmatų ar domino.
Galima iš anksto pagalvoti, susirasti įvairiausių žaidimų, kuriuos galėtų žaisti
visa šeima ir kelyje ar jau pasiekus kelionės vietą.
- Ar būtų galima apibūdinti, išskirti mažųjų keliautojų tipus, kokie
elgsenos patarimai tėvams galėtų būti kiekvienam iš jų, kad kelionė teiktų
daugiau džiaugsmo, nei vargo?
Galima išskirti keletą vaikų elgesio modelių keliaujant: smalsusis,
emocionalusis, atsargusis, abejingasis. Šis skirstymas yra sąlyginis ir labai
siejasi su vaiko temperamentu, charakteriu. Kaip visi vaikai yra skirtingi, taip
kiekvienas šiek tiek skirtingai gali elgtis ir kelionės metu. Jeigu tėvai su
vaikais bendraus, stengsis patenkinti vaiko poreikius kelionės metu, tuomet
neturėtų iškilti kažkokių didelių sunkumų. Nebent, jeigu kasdienybėje yra
kažkokių tėvų ir vaikų bendravimo sunkumų, tuomet jie dar labiau gali išryškėti
ir kelionės metu.
- Kaip patys tėveliai turi nusiteikti kelionei su vaiku, juk nuo jų
požiūrio į būsimus sunkumus ir patiriamą džiaugsmą taip pat daug kas priklauso,
tiesa?
Tėveliai turi nusiteikti pozityviai, pasitikėti savimi ir patys jaustis
saugiai. Jie turi tikėti, kad jie susidoros su visais iškilusiais nesklandumais,
gerai pasiruošti kelionei, pasiimti būtinus daiktus sau ir vaikui (pvz. reiktų
nepamiršti vaistinėlės nenumatytiems atvejams). Juk bet kokia kelionė sukelia ir
stresą, todėl kuo tėvai bus ramesni, tuo saugesni ir ramesni jausis ir jų
vaikai, o kelionė teiks daugiau malonumo ir džiaugsmo visai šeimai.
- Ko palinkėtumėte tėvams keliaujanties su vaikais?
Kantrybės, drąsos, neišsigąsti sunkumų, kurie gali
iškilti kelionėje, pasitikėjimo savimi kaip tėvais, kurie kelionėje gebės
pailsėti, t.y. sugebės patenkinti ir savo, ir vaikų poreikius ir visa šeima
kelionėje patirs nepakartojamų įspūdžių, labiau viens kitą pažins ir grįš į
namus visi laimingi, pailsėję, turtingesni patirtimi ir naujais įspūdžiais.
Kelionės su visa šeima – neįkainojama vertybė, kurios tėvai, jau išbandę
keliones su vaikais, jokiais būdais neatsisakytų.
Publikuota mazasiskeliautojas.lt 2012.06.03.
