ŠEIMOS PSICHOLOGĖ LINA GUDAITĖ-BERCKAITIENĖ
​​Profesionali psichologinė pagalba Vilniuje!
Registracija:
​​+370 611 53194
[email protected]
@seimospsichologevilniuje
​ 
  • Pradinis
    • Plačiau apie save
  • Konsultacijos internetu
  • Konsultacijos suaugusiems
  • Porų ir šeimų konsultavimas
  • Vaikų ir paauglių konsultavimas
  • Relaksacija
  • Straipsniai
    • Suaugusieji. Vyrų ir moterų santykiai
    • Vaikai.Vaikų ir tėvų santykiai
    • Komentarai
  • Bendradarbiaujame
  • Kontaktai
Foto: Lina Gudaitė Berckaitienė

Kodėl verta keliauti su vaiku? 

Artėja intensyvus atostogų periodas. Tikriausiai nemažai tėvelių planuoja 
atostogas. Svarsto, ar verta keliauti su atžalomis. Jei jau apsisprendėte keliauti 
su mažaisiais, tai turbūt kyla nemažai klausimų ar abejonių, kaip mažasis 
keliaunininkas jausis kelionėje. “Mažasis keliautojas” norėdamas padrąsinti 
keliaujančius tėvus, uždavė keletą klausimų tema “Kodėl verta keliauti su 
vaiku?” šeimos psichologei Linai Gudaitei (
http://www.seimospsichologas.org).


- "Mažasis keliautojas" absoliučiai įsitikinęs, kad kelionės tiek savame 
krašte, tiek į tolimesnius kraštus mažo žmogučio gyvenime yra 
labai vertingos vystymuisi ir augimui. Ar tiesa?


Taip, tiesa. Keliaujant plečiasi vaiko pasaulėžiūra, didėja vaiko suvokimas, 
vaikas labiau pažįsta save ir jį supantį pasaulį. Nauja aplinka, nauji įspūdžiai 
ir patirtys stimuliuoja ir skatina vaiko raidą.

 - Su kokio amžiaus vaikais tėveliai jau drąsiai gali planuotis keliones į tolimesnius 
kraštus?

 Griežtos amžiaus ribos negalima nubrėžti. Galima keliauti ir su kūdikiais. 
Tik keliaujant į tolimesnius kraštus su mažais vaikais iškyla aklimatizacijos ir 
adaptacijos klausimas. Mažieji gali sunkiau adaptuotis naujoje aplinkoje. Manau, 
kad keliones į tolimesnius kraštus drąsiai tėveliai gali planuoti su 3 - 4 m. 
amžiaus vaikais ir vyresniais.

 - Kodėl vieni tėveliai (atrodytų net šiurpindami aplinkinius) su vos 
gimusiu kūdikėliu išlekia į šiltuosius kraštus, o kiti pavyzdžiui net su 
trimečiu pypliu vengia keliauti, galvodami, kad kelionės vargina vaikus ir 
keliauja vieni? Gal tiek vieni ir kiti "perlenkia lazdą"?

 Daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio, nuostatų į keliones su vaikais, 
apskritai  į vaiką, jo vystymąsi ir auklėjimą. Vieni tėvai augina savo vaiką, 
kaip šiltnaminį augalą bijodami ir saugodami jį nuo visų galimų pavojų, 
infekcijų, skersvejų, beveik apribodami jį nuo išorinio pasaulio ir kitų žmonių, 
o mintis apie kelionę į šiltuosius kraštus su mažu vaiku jiems net į galvą 
neateitų. O kiti tėvai, priešingai, nuo pat mažens vaikui stengiasi suteikti 
visas galimybes saugiai tyrinėti pasaulį jį drąsindami, palaikydami, visur jį 
veždamiesi stengiasi vaiką supažindinti su pasauliu, plėsti jo akiratį, nevengia 
kontaktų su svetimais žmonėmis. Kaip minėjau, negalima įvardinti griežtos vaikų 
amžiaus ribos, tinkančios keliauti. Tačiau, jeigu kalbame apie šiltuosius 
kraštus, tuomet iškyla užkrečiamų ligų pavojus ir skiepų problema. Todėl 
rekomenduojama su pačiais mažiausiais į šiltuosius kraštus nekeliauti. Yra 
tikimybė, kad jų aklimatizacija gali pasibaigti ligomis. Su pačiais mažaisiais 
labai tiktų netolimos kelionės, išvykos, žygiai.

 - Kaip vaikas apskritai supranta, suvokia kas yra kelionė? Kaip 
paprastai vaikas priima, kai sužino, kad greitai su tėveliais ar kitais 
artimaisiais leisis į kelionę? Ką tėveliai turėtų paaiškinti vaikui apie 
artėjančią kelionę? Ar gali vaikas turėti kelionės baimę?

Kaip vaikas suvokia kelionę priklauso nuo vaiko amžiaus. Kūdikiai iki 1 metų 
amžiaus gali nesuprasti ir neprisiminti, kad keliavo. O maždaug nuo 1 - 1,5 m. 
amžiaus vaikai jau kelionę susieja su vietos pakeitimu, nauja aplinka, kitokia 
veikla, įspūdžiais ir jie labai apsidžiaugia ir nekantrauja sužinoję, kad greitu 
metu leisis į kelionę su savo artimaisiais. Tėveliai pagal vaiko amžių 
suprantamai ir paprastai turi paaiškinti  apie būsimą kelionę, jos maršrutą, 
numatomą būsimą veiklą, aiškiai papasakoti kokių saugumo taisyklių reiks 
laikytis kelionėje (pvz. niekur neiti be tėvų leidimo, kad nepasimestų) ir 
pan.
Kelionės baimės vaikai neturi. Nebent gali būti baimė skristi lėktuvu, 
važiuoti mašina, svetimų žmonių baimė, ypač jeigu vaikas praeityje kelionės metu 
patyrė didelį išgąstį, avariją ar svetimas žmogus jį išgąsdino ar kitaip 
nuskriaudė.

 - Vaikai skirtingi ir kiekvienas individualiai reaguoja į kelionės 
sunkumus? Į ką tėveliai turi atkreipti dėmesį tiek besiruošdami kelionei, tiek 
jau keliaudami?

Planuodami ir besiruošdami kelionei tėvai turėtų kruopsčiai jai pasiruošti. 
Vertėtų gerai apsvarstyti kur jie galėtų nukeliauti su vaiku, kokį viešbutį 
pasirinkti, ar ten yra vaikų žaidimų aikštelė, ar vaikai galės patenkinti visus 
savo poreikius, ką reikia pasiimti su savimi, kaip pasiekti, kad kelionė su visa 
šeima būtų naudinga ir įsimintina. Planuojant kelionę su vaikais, reiktų veiklą 
pritaikyti ir prie vaiko, paskirstyti kelionės laiką taip, kad vaikai turėtų 
galimybę ir pailsėti ir pramogauti, pažaisti. Svarbiausia, neleiskite vaikams 
nuobodžiauti. Naudingas patarimas būtų iš anksto paskirstyti atsakomybes, 
pareigas ir vaikams kelionės metu (pvz. žemėlapio laikytojas ir pan.). Kad 
vaikai patys gerai pailsėtų ir leistų pailsėti tėveliams, būtina iš anksto 
pasirūpinti tuo, ką jie veiks kelyje, nenumatyto laukimo metu, viešbutyje, jeigu 
tėveliai panorėtų kur nors nueiti (jeigu vaikai jau vyresni) ir t.t. Parinkite 
jiems pramogas pagal amžių – knygų, žurnalų su vaikiškais kryžiažodžiais, 
bloknotų ir pieštukų, žaidimų – dėlionių, kelioninių šaškių, šachmatų ar domino. 
Galima iš anksto pagalvoti, susirasti įvairiausių žaidimų, kuriuos galėtų žaisti 
visa šeima ir kelyje ar jau pasiekus kelionės vietą.

- Ar būtų galima apibūdinti, išskirti mažųjų keliautojų tipus, kokie 
elgsenos patarimai tėvams galėtų būti kiekvienam iš jų, kad kelionė teiktų 
daugiau džiaugsmo, nei vargo?

 Galima išskirti keletą vaikų elgesio modelių keliaujant: smalsusis, 
emocionalusis, atsargusis, abejingasis. Šis skirstymas yra sąlyginis ir  labai 
siejasi su vaiko temperamentu, charakteriu. Kaip visi vaikai yra skirtingi, taip 
kiekvienas šiek tiek skirtingai gali elgtis ir kelionės metu. Jeigu tėvai su 
vaikais bendraus, stengsis patenkinti vaiko poreikius kelionės metu, tuomet 
neturėtų iškilti kažkokių didelių sunkumų. Nebent, jeigu kasdienybėje yra 
kažkokių tėvų ir vaikų bendravimo sunkumų, tuomet jie dar labiau gali išryškėti 
ir kelionės metu.

- Kaip patys tėveliai turi nusiteikti kelionei su vaiku, juk nuo jų 
požiūrio į būsimus sunkumus ir patiriamą džiaugsmą taip pat daug kas priklauso, 
tiesa?

 Tėveliai turi nusiteikti pozityviai, pasitikėti savimi ir patys jaustis 
saugiai. Jie turi tikėti, kad jie susidoros su visais iškilusiais nesklandumais, 
gerai pasiruošti kelionei, pasiimti būtinus daiktus sau ir vaikui (pvz. reiktų 
nepamiršti vaistinėlės nenumatytiems atvejams). Juk bet kokia kelionė sukelia ir 
stresą, todėl kuo tėvai bus ramesni, tuo saugesni ir ramesni jausis ir jų 
vaikai, o kelionė teiks daugiau malonumo ir džiaugsmo visai šeimai.

- Ko palinkėtumėte tėvams keliaujanties su vaikais?

 Kantrybės, drąsos, neišsigąsti sunkumų, kurie gali 
iškilti kelionėje, pasitikėjimo savimi kaip tėvais, kurie kelionėje gebės 
pailsėti, t.y. sugebės patenkinti ir savo, ir vaikų poreikius ir visa šeima 
kelionėje patirs nepakartojamų įspūdžių, labiau viens kitą pažins ir grįš į 
namus visi laimingi, pailsėję, turtingesni patirtimi ir naujais įspūdžiais. 
Kelionės su visa šeima – neįkainojama vertybė, kurios tėvai, jau išbandę 
keliones su vaikais, jokiais būdais neatsisakytų.

Publikuota mazasiskeliautojas.lt 2012.06.03.
Powered by Create your own unique website with customizable templates.