Foto: Lina Gudaitė Berckaitienė
Atostogų iššūkiai kaupiasi vertinga patirtimi
Vasaros atostogų sezonas vaikui gali tapti tinkama proga naujiems išbandymams, galimybe pasisemti vertingos patirties. Apie vasariškas vaikų problemas ir jų sprendimus kalbėjomės su psichologe Lina Gudaite.
Vaikai, kurių tėvai dirba ir net neketina atostogauti, o draugai išsivažinėję kas kur, vasarą iš tiesų gali pasijusti liūdni, vieniši. Sklaidydami tuščių, vienodų dienų nuobodulį jie gali užsiimti ne itin tinkama veikla, pavyzdžiui, visą laiką leisti prie kompiuterio ar televizoriaus. Tokiu atveju iš vasaros neliks jokių įspūdžių. Todėl tėvai privalėtų pagalvoti, kaip padėti vaikui naudingiau leisti laiką, sudaryti jam sąlygas susirasti naujų draugų, praplėsti akiratį. Vienas tinkamų būdų - stovykla. Kita vertus, savo laiką tėvai galėtų sutvarkyti taip, kad bent vakarus leistų su vaikais. Nuobodžiaujančias atžalas išgelbėtų ir hobis. Jei tokio nėra, vienatvėje leidžiamas laikas galėtų praversti pamąstymams, ką vaikas mėgsta ir kuo galėtų užsiimti. Taip galbūt kiltų įdomių minčių, sumanymų dėl naujų saviraiškos būdų.
"Žinoma, galima būti vienumoje ir nesijausti vienišam. Kartais reikia ir neįpareigojančio laiko pabūti vienam. Versdami vaiką ką nors būtinai veikti ar kur nors važiuoti galime sukelti jam stresą. Jei tėvai viską nuspręs ir suplanuos už dukrą ar sūnų, šiems gali nebūti jokio džiaugsmo. Priešingai - gali kilti didelis pyktis, kad neatsižvelgiama į jų norus. Planuojant atostogas svarbu ir vaikui leisti nuspręsti, ką jis veiks per jas", - LŽ pabrėžė psichologė Lina Gudaitė.
Anot psichologės, nors vasara - atostogų metas, nereiškia, kad vaikas turi nebepaisyti įprasto gyvenimo ritmo, nebeatlikti ankstesnių pareigų, nebesitvarkyti. Priešingai, vasara galėtų tapti tinkamu laikotarpiu prisiimti daugiau darbų arba pareigų.
Apie baimes reikia kalbėti
"Jeigu vaiko asmeninės savybės, tokios kaip savarankiškumas, atsakomybė, smalsumas, formuojamos kasdien, jis auga žmogumi, norinčiu daug patirti ir nuveikti. Tuomet atostogų metas gali tapti tinkama proga naujiems išbandymams, vertingai patirčiai įgyti", - pabrėžė psichologė.
Sprendžiant atostogų, ypač stovyklos, pasirinkimą reikėtų atsižvelgti į vaiko brandą, o ypač jei stovyklauti atžala vyks pirmąkart. "Jei vaikas dar nėra pakankamai savarankiškas, neturi elementarių rūpinimosi savimi įgūdžių, kelionė į stovyklą gali kelti nemenką stresą. Versti važiuoti į stovyklą nederėtų, juolab jei vaikas uždarokas, nejaučia didelio poreikio bendrauti. Gali būti ir taip, kad jis norėtų važiuoti, tačiau bijo. Tokiu atveju reikėtų kalbėtis apie baimes, bandyti jas sumažinti, iš anksto aptarti galimas situacijas ir joms pasiruošti. Blogai, jei baimės paims viršų, vaikas neišdrįs rizikuoti, bandyti, praras galimybę geriau pažinti save, tobulėti ir vystysis kaip uždara bijanti rizikuoti asmenybė. Kita vertus, galbūt pradžioje derėtų vaiką leisti į dienos stovyklą, kur jis būtų tik dalį dienos, o stovyklą su nakvyne atidėti vėlesniam laikui", - patarė L.Gudaitė.
Psichologė pabrėžė, kad stovykla yra ne tik iššūkis, bet ir naudinga patirtis mokantis būti atskirai nuo tėvų, įgyjant savarankiškumo, tobulinant bendravimo su bendraamžiais įgūdžius.
Kai kurie vaikai noriai į stovyką važiuoja vieni, taip siekdami susirasti naujų draugų. Tačiau jei tai nepavyksta, ir net patiriama izoliacija, vaikas gali nusivilti, nebenorėti bandyti kitą kartą. Tokiu atveju turėtų pasistengti tėvai, jie turėtų padėti susidoroti su nesėkme: išklausyti, padrąsinti ir paaiškinti, kad nesėkmės yra natūrali, neišvengiama visų žmonių gyvenimo dalis, tik reikia mokėti jas įveikti.
"Kartu su vaiku reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko, apsvarstyti galimus išeities variantus. Jei vaikas labai jautriai priima nemalonumus, tėvams vertėtų pasikalbėti ir su stovyklos vadovais. Tai padėtų geriau įvertinti tikrąją padėtį", - sakė L.Gudaitė.
Metas šeimai stiprinti
Vasarą galima vertinti ir kaip metą, tinkamą šeimos santykiams stiprinti ar iširusiems ryšiams atkurti. "Vasarą visi labiau atsipalaidavę, kitokioje aplinkoje pasitaiko daugiau galimybių pasikalbėti. Išvykos, buvimas kartu gamtoje - tinkama proga tėvams geriau pažinti savo vaikus. Juk ne paslaptis, kad vaikai nelabai nori atsiverti, kai tėvai bando juos kamantinėti, labai greit užsiveria pajutę, kad yra spaudžiami, verčiami", - vardijo psichologė.
Aistė Masionytė
Publikuota: Lietuvos žinios 2013-05-23
Vaikai, kurių tėvai dirba ir net neketina atostogauti, o draugai išsivažinėję kas kur, vasarą iš tiesų gali pasijusti liūdni, vieniši. Sklaidydami tuščių, vienodų dienų nuobodulį jie gali užsiimti ne itin tinkama veikla, pavyzdžiui, visą laiką leisti prie kompiuterio ar televizoriaus. Tokiu atveju iš vasaros neliks jokių įspūdžių. Todėl tėvai privalėtų pagalvoti, kaip padėti vaikui naudingiau leisti laiką, sudaryti jam sąlygas susirasti naujų draugų, praplėsti akiratį. Vienas tinkamų būdų - stovykla. Kita vertus, savo laiką tėvai galėtų sutvarkyti taip, kad bent vakarus leistų su vaikais. Nuobodžiaujančias atžalas išgelbėtų ir hobis. Jei tokio nėra, vienatvėje leidžiamas laikas galėtų praversti pamąstymams, ką vaikas mėgsta ir kuo galėtų užsiimti. Taip galbūt kiltų įdomių minčių, sumanymų dėl naujų saviraiškos būdų.
"Žinoma, galima būti vienumoje ir nesijausti vienišam. Kartais reikia ir neįpareigojančio laiko pabūti vienam. Versdami vaiką ką nors būtinai veikti ar kur nors važiuoti galime sukelti jam stresą. Jei tėvai viską nuspręs ir suplanuos už dukrą ar sūnų, šiems gali nebūti jokio džiaugsmo. Priešingai - gali kilti didelis pyktis, kad neatsižvelgiama į jų norus. Planuojant atostogas svarbu ir vaikui leisti nuspręsti, ką jis veiks per jas", - LŽ pabrėžė psichologė Lina Gudaitė.
Anot psichologės, nors vasara - atostogų metas, nereiškia, kad vaikas turi nebepaisyti įprasto gyvenimo ritmo, nebeatlikti ankstesnių pareigų, nebesitvarkyti. Priešingai, vasara galėtų tapti tinkamu laikotarpiu prisiimti daugiau darbų arba pareigų.
Apie baimes reikia kalbėti
"Jeigu vaiko asmeninės savybės, tokios kaip savarankiškumas, atsakomybė, smalsumas, formuojamos kasdien, jis auga žmogumi, norinčiu daug patirti ir nuveikti. Tuomet atostogų metas gali tapti tinkama proga naujiems išbandymams, vertingai patirčiai įgyti", - pabrėžė psichologė.
Sprendžiant atostogų, ypač stovyklos, pasirinkimą reikėtų atsižvelgti į vaiko brandą, o ypač jei stovyklauti atžala vyks pirmąkart. "Jei vaikas dar nėra pakankamai savarankiškas, neturi elementarių rūpinimosi savimi įgūdžių, kelionė į stovyklą gali kelti nemenką stresą. Versti važiuoti į stovyklą nederėtų, juolab jei vaikas uždarokas, nejaučia didelio poreikio bendrauti. Gali būti ir taip, kad jis norėtų važiuoti, tačiau bijo. Tokiu atveju reikėtų kalbėtis apie baimes, bandyti jas sumažinti, iš anksto aptarti galimas situacijas ir joms pasiruošti. Blogai, jei baimės paims viršų, vaikas neišdrįs rizikuoti, bandyti, praras galimybę geriau pažinti save, tobulėti ir vystysis kaip uždara bijanti rizikuoti asmenybė. Kita vertus, galbūt pradžioje derėtų vaiką leisti į dienos stovyklą, kur jis būtų tik dalį dienos, o stovyklą su nakvyne atidėti vėlesniam laikui", - patarė L.Gudaitė.
Psichologė pabrėžė, kad stovykla yra ne tik iššūkis, bet ir naudinga patirtis mokantis būti atskirai nuo tėvų, įgyjant savarankiškumo, tobulinant bendravimo su bendraamžiais įgūdžius.
Kai kurie vaikai noriai į stovyką važiuoja vieni, taip siekdami susirasti naujų draugų. Tačiau jei tai nepavyksta, ir net patiriama izoliacija, vaikas gali nusivilti, nebenorėti bandyti kitą kartą. Tokiu atveju turėtų pasistengti tėvai, jie turėtų padėti susidoroti su nesėkme: išklausyti, padrąsinti ir paaiškinti, kad nesėkmės yra natūrali, neišvengiama visų žmonių gyvenimo dalis, tik reikia mokėti jas įveikti.
"Kartu su vaiku reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko, apsvarstyti galimus išeities variantus. Jei vaikas labai jautriai priima nemalonumus, tėvams vertėtų pasikalbėti ir su stovyklos vadovais. Tai padėtų geriau įvertinti tikrąją padėtį", - sakė L.Gudaitė.
Metas šeimai stiprinti
Vasarą galima vertinti ir kaip metą, tinkamą šeimos santykiams stiprinti ar iširusiems ryšiams atkurti. "Vasarą visi labiau atsipalaidavę, kitokioje aplinkoje pasitaiko daugiau galimybių pasikalbėti. Išvykos, buvimas kartu gamtoje - tinkama proga tėvams geriau pažinti savo vaikus. Juk ne paslaptis, kad vaikai nelabai nori atsiverti, kai tėvai bando juos kamantinėti, labai greit užsiveria pajutę, kad yra spaudžiami, verčiami", - vardijo psichologė.
Aistė Masionytė
Publikuota: Lietuvos žinios 2013-05-23