Foto: Lina Gudaitė Berckaitienė
Kad vaikui neaugtų Pinokio nosis
Kažin ar yra šiam pasaulyje žmonių, kurie nebūtų nė karto pamelavę. Vis dėlto pastebėję, jog vaikas meluoja, staiga suklustame ir pradedame mąstyti, ką darome ne taip. Vaikas melą naudoja tam, kad prisitaikytų prie aplinkos. O tai tik įrodo, kad mes patys išmokome vaikus meluoti. Kokios yra vaiko melavimo priežastys ir kaip elgtis, kad nustotų dygti Pinokio nosis?
Vaikų psichologė Lina Gudaitė:
Melo priežastys
Vaikai meluoja dėl įvairių priežasčių. Maži vaikai (2-6 metų) gali meluoti iš negebėjimo atskirti tikrų, realių dalykų nuo išgalvoto, fantazijų pasaulio. Tuomet jie troškimus gali pateikti kaip tiesą. Apie melą galima kalbėti tik tada, kai vaikas jau geba skirti realybę nuo savo fantazijų, t.y. maždaug nuo 6-7 metų. Vaikai gali meluoti iš nerimo, įvairių baimių, bejėgiškumo, siekdami naudos sau, pavyzdžiui, norėdami pagyrimų, dėmesio, norėdami išvengti nenorimų užduočių. Taip pat norėdami pateisinti tėvų ar kitų svarbių suaugusiųjų lūkesčius, bijodami prarasti tėvų ar kitų brangių žmonių meilę.
Prasižengęs vaikas griebiasi melo, norėdamas pabėgti iš susidariusios nemalonios situacijos ar atsikratyti kankinančio nerimo, gėdos, kaltės jausmo. Taip pat norėdami išvengti bausmės, bijodami tėvų pykčio, pažeminimo, iš nenoro tapti skundiku, norėdami apginti draugus. Vaiko melavimas gali būti nesąmoningas siekis dėmesio, prašymas meilės, palaikymo. Tačiau taip pat melas gali būti gilesnių tarpusavio santykių ar kitų problemų signalas.
Kaip reaguoti
Reaguoti į vaiko melą reiktų atsižvelgiant į vaiko amžių ir melo dažnumą. Bet kokiu atveju reiktų reaguoti ramiai, stengtis sužinoti, suprasti vaiko melavimo motyvus, ko vaikas siekia meluodamas, ką jis nori pranešti tokiu savo elgesiu. Pirmą kartą susidūrus su rimta apgavyste būtina su vaiku pasišnekėti apie tai, pasistengti jį suprasti, kodėl jis taip pasielgė. Bet koks vaiko elgesys - tai vaiko siunčiama žinia tėvams.
Svarbu nepulti iš pirmo karto griežtai bausti, o ramiai pasikalbėti, paaiškinti, kad melavimas netinkamas būdas siekiant savų tikslų ir jis nebus ateityje toleruojamas. Reikia su vaiku iš anksto aptarti tokio elgesio pasekmes, nelaukiant kol melavimas taps įpročiu. Būtina kurti pasitikėjimu grįstus santykius nuo pat mažumės.
Veiksmingiausiai melo išvengti padėtų sąžiningų, pasitikėjimu grįstų santykių puoselėjimas šeimoje. Jei vaiko melavimas tapo įpročiu, o tėvai patys neatranda tokio vaiko elgesio priežasčių ir jaučiasi bejėgiai kažką pakeisti, tokiu atveju vertėtų kreiptis pagalbos į profesionalą.
Svarbu:
Kaip ir bet koks tėvų elgesys, taip ir melavimas, vaikui yra modelis, pavyzdys kaip galima ir normalu elgtis. Vaikas, matydamas tėvų pavyzdį, išmoksta ir pats meluoti.
Jei tėvai reikalauja iš vaiko nemeluoti, o patys meluoja, tai vaikui gali kelti vidinę sumaištį, pyktį ir nepasitikėjimą tėvais.
Žydrūnė Domarkaitė
Publikuota: lsveikata.lt 2014-04-03
Vaikų psichologė Lina Gudaitė:
Melo priežastys
Vaikai meluoja dėl įvairių priežasčių. Maži vaikai (2-6 metų) gali meluoti iš negebėjimo atskirti tikrų, realių dalykų nuo išgalvoto, fantazijų pasaulio. Tuomet jie troškimus gali pateikti kaip tiesą. Apie melą galima kalbėti tik tada, kai vaikas jau geba skirti realybę nuo savo fantazijų, t.y. maždaug nuo 6-7 metų. Vaikai gali meluoti iš nerimo, įvairių baimių, bejėgiškumo, siekdami naudos sau, pavyzdžiui, norėdami pagyrimų, dėmesio, norėdami išvengti nenorimų užduočių. Taip pat norėdami pateisinti tėvų ar kitų svarbių suaugusiųjų lūkesčius, bijodami prarasti tėvų ar kitų brangių žmonių meilę.
Prasižengęs vaikas griebiasi melo, norėdamas pabėgti iš susidariusios nemalonios situacijos ar atsikratyti kankinančio nerimo, gėdos, kaltės jausmo. Taip pat norėdami išvengti bausmės, bijodami tėvų pykčio, pažeminimo, iš nenoro tapti skundiku, norėdami apginti draugus. Vaiko melavimas gali būti nesąmoningas siekis dėmesio, prašymas meilės, palaikymo. Tačiau taip pat melas gali būti gilesnių tarpusavio santykių ar kitų problemų signalas.
Kaip reaguoti
Reaguoti į vaiko melą reiktų atsižvelgiant į vaiko amžių ir melo dažnumą. Bet kokiu atveju reiktų reaguoti ramiai, stengtis sužinoti, suprasti vaiko melavimo motyvus, ko vaikas siekia meluodamas, ką jis nori pranešti tokiu savo elgesiu. Pirmą kartą susidūrus su rimta apgavyste būtina su vaiku pasišnekėti apie tai, pasistengti jį suprasti, kodėl jis taip pasielgė. Bet koks vaiko elgesys - tai vaiko siunčiama žinia tėvams.
Svarbu nepulti iš pirmo karto griežtai bausti, o ramiai pasikalbėti, paaiškinti, kad melavimas netinkamas būdas siekiant savų tikslų ir jis nebus ateityje toleruojamas. Reikia su vaiku iš anksto aptarti tokio elgesio pasekmes, nelaukiant kol melavimas taps įpročiu. Būtina kurti pasitikėjimu grįstus santykius nuo pat mažumės.
Veiksmingiausiai melo išvengti padėtų sąžiningų, pasitikėjimu grįstų santykių puoselėjimas šeimoje. Jei vaiko melavimas tapo įpročiu, o tėvai patys neatranda tokio vaiko elgesio priežasčių ir jaučiasi bejėgiai kažką pakeisti, tokiu atveju vertėtų kreiptis pagalbos į profesionalą.
Svarbu:
Kaip ir bet koks tėvų elgesys, taip ir melavimas, vaikui yra modelis, pavyzdys kaip galima ir normalu elgtis. Vaikas, matydamas tėvų pavyzdį, išmoksta ir pats meluoti.
Jei tėvai reikalauja iš vaiko nemeluoti, o patys meluoja, tai vaikui gali kelti vidinę sumaištį, pyktį ir nepasitikėjimą tėvais.
Žydrūnė Domarkaitė
Publikuota: lsveikata.lt 2014-04-03
